Bergenas


Tai – antras pagal dydį Norvegijos miestas, esantis šalies vakaruose, nėra didelis – jame apie 250.000 gyventojų, tačiau ši vietovė garsėja labai turtinga istorija. Ją iš visų pusių supa septynios aukštos kalvos. Galbūt tai viena iš priežasčių, kodėl jo gyventojai dažnai ir drąsiai skelbiasi, kad jie – atskira valstybė šalyje. Bergenas, 1070 m. įkurtas Olafo Kyrės, buvo Norvegijos sostine iki 1299 m. Miestas išsidėstęs prie Šiaurės jūros Byfjordo įlankos. Jis – svarbus transporto centras: veikia žvejybos, prekybos ir keleivių uostas, tarptautinis oro uostas, su Oslu jį jungia tunelis.


Bergenas yra įsikūręs įlankų išraižytoje pakrantėje. Nuo atviros Šiaurės jūros miestą skiria kelios didelės salos. Nors ir įsikūręs gana toli link šiaurės, šis regionas dėka Golfo srovės pasižymi gana švelniu jūriniu klimatu netgi žiemą. Vienas dalykas, ką tikrai galima pažadėti atvykusiam į Bergeną, tai – lietus. Debesys nuo Atlanto, susidūrę su kalnais pakrantėje, dosniai dalija nešamą vandenį.Vietiniai gyventojai juokauja, kad pas juos lyja 300 dienų per metus ir jie, beje, yra beveik teisūs. Faktai teigia, kad per metus krituliai krenta maždaug 213 dienų. Turbūt dažnam pašiurps oda išgirdus, kad 2007 m. sausio 21 d. čia užfiksuotas naujas rekordas – krituliai krito 84 dienas iš eilės. Palyginimui pasakysime, kad taip buvo sumuštas senasis rekordas, pasiektas 1975 m. – 59 dienos. Nekeista, kad vietiniai į lietų žiūri kaip į savaime suprantamą dalyką.Krenta į akis, kad palyginti mažai kas naudojasi skėčiais, o apranga patogiai pritaikyta labai greitai ir dažnai orų kaitai. Miesto centre, ilgiau pabuvus, nebestebina spalvingus guminius botus ir neperšlampamus apsiaustus su kapišonais dėvintys bergeniečiai. Iš kitos pusės, nelepinami saulės, jie stengiasi išnaudoti kiekvieną galimybę pasidžiaugti jos spinduliukais. Atšilus orui ir nušvitus, net spalio pabaigoje mieste vietiniai gulinėja išsirengę prieš nedažną svečią – saulę. Beje, Bergenas – šilčiausias miestas Norvegijoje.


Bergenas yra tarsi įspraustas tarp kalnų ir jūros, todėl daugybė namų sutūpę šlaituose. Vakare, sutemus, jo šlaitai mirguliuoja spalvingomis švieselėmis – nepamirštamas vaizdas.


Miesto pakrantė taip pat maksimaliai išnaudojama, laisvo priėjimo prie kranto mieste praktiškai nėra. Kai kurie namai tiesiog kybo virš vandens.


Viena pagrindinių miesto įžymybių – į Unesco paveldo sąrašus įtrauktas spalvingas medinis senamiestis, vadinamas Bryggen, kuriame 400 metų dominavo garsieji Hanzos pirkliai. Ši senamiesčio dalis daug kentėjo nuo gaisrų ir buvo atstatyta tik po paskutinio gaisro 1955 m. Šiuo metu jį sudaro 62 pastatai, tarp kurių galima romantiškai klaidžioti siaurais praėjimų labirintais.


Dalis kvartalo grindinio – medinis. Patalpos pastatuose daugiausiai pritaikytos turistų poreikiams. Paradinė šių medinukų pusė atsisukusi į įlanką, kur švartuojasi ne tik jachtos ir nedideli motorlaiviai, bet ir didžiuliai turistiniai laivai, pribloškiantys savo dydžiu, kai stovi prie krantinės siauroje įlankoje per keliasdešimt žingsnių nuo senamiesčio pastatų. Savaitgaliais beveik visa įlanka būna užpildyta įvairiausiais laiveliais.


Čia pat ir visame pasaulyje garsus žuvų turgus – Fisketorget, veikiantis nuo 1276 m. Čia prekystaliai linksta nuo šviežių ir sūdytų jūros bei gėlavandenių žuvų ir kitų jūros gėrybių – lašišų, krevečių, krabų, omarų, jūros velnių. Galima būtų vardyti ir vardyti, akys raibsta nuo pasirinkimo gausos. O kur dar ūkininkų siūlomi produktai – nuo sūrių iki gardžiausių kepinių.


Tiesiai iš miesto centro moderniu funikulieriumi galima pasikelti į artimiausią iš Bergeno kalvų – 320 metrų aukščio Fløyen – iš kur atsiveria nuostabūs vaizdai į apačioje besidriekiantį miestą.Ištvermingesni (o taip pat ir taupesni) ryžtasi šį kalną įveikti ir pėsčiomis.Kokiu būdu bepasiektumėte viršūnę, vaizdai išties kerintys.Tokiu būdu lipant vingiuotomis gatvelėmis ir laiptais galima pamatyti, kaip taupiai ir išradingai norvegai išnaudoja gyvenamą erdvę ir kokių pastangų reikalauja įsikūrimas kalvų šlaituose.


Kiek toliau nuo centro yra dar viena kalva – Ulriken, į kurią taip pat kelia lynų kelias, o iki jos papėdės galima nuvažiuoti spalvingu turistiniu autobusu. Vėlgi, turint laiko, nemažiau įdomu ten pat nusigauti pėsčiomis ir pamatyti dar daugiau kvapą gniaužiančių panoraminių vaizdų.



Šaltinis: http://norvegu24.lt/


Naujienos 27. September - Lietuviški Svingeriai



PAGALBA NORVEGIJOJE pristato

Naujausia Tado Vidmanto komediją „Lietuviški Svingeriai“. Filme vaidina: Inga Valinskienė, Martynas Nedzinskas, Gelminė Glemžaitė, Vytautas Kaniušonis, Giedrius Savickas ir kiti.


MiestasDataLaikasBilietai
Oslo 11.1118.00Pirkti bilietus
Drammen 04.1116.00Pirkti bilietus
Bergen 03.11 18.00Pirkti bilietus
Hamar11.11. 14.00Pirkti bilietus
Sandefjord04.1114.30Pirkti bilietus
Stavanger10.1118.30Pirkti bilietus
Haugesund04.1115.00Pirkti bilietus
Moss11.11 18.00Pirkti bilietus
Trondheim03.1119.00Pirkti bilietus
Grimstad 04.11 15.00Pirkti bilietus
Tromsø04.11 15.00Pirkti bilietus


Žanras: Komedija, lietuviškas
Sukurta: Lietuva
Platintojas: Vabalo filmai, UAB
Trukmė: 1h 30 min
Cenzas: N-18

Filmas lietuvių kalba be subtitrų.

 

Sutuoktiniai Simas ir Giedrė pajunta, kad jų seksualinis gyvenimas darosi panašus į grikių dietą. Tačiau vieną vakarą jie netikėtai atsiduria lovoj su dar viena moterimi. Giedrė po tokio nuotykio lieka lengvai sumišus, o Simui visiškai susisuka galva… Vyras kelia kartelę ir įkalba žmoną permiegoti su svingerių pora. Tik nei patys svingeriai, nei vakarėlis jų prabangiuose namuose nebus toks, kokio visi tikėjosi…




Rėmėjas

"Pagalba Norvegijoje":

  • Buhalterinės paslaugos
  • Mokesčių grąžinimai
  • Išmokos iš NAV

Pagalbanorvegijoje.com