Bergenas


Tai – antras pagal dydį Norvegijos miestas, esantis šalies vakaruose, nėra didelis – jame apie 250.000 gyventojų, tačiau ši vietovė garsėja labai turtinga istorija. Ją iš visų pusių supa septynios aukštos kalvos. Galbūt tai viena iš priežasčių, kodėl jo gyventojai dažnai ir drąsiai skelbiasi, kad jie – atskira valstybė šalyje. Bergenas, 1070 m. įkurtas Olafo Kyrės, buvo Norvegijos sostine iki 1299 m. Miestas išsidėstęs prie Šiaurės jūros Byfjordo įlankos. Jis – svarbus transporto centras: veikia žvejybos, prekybos ir keleivių uostas, tarptautinis oro uostas, su Oslu jį jungia tunelis.


Bergenas yra įsikūręs įlankų išraižytoje pakrantėje. Nuo atviros Šiaurės jūros miestą skiria kelios didelės salos. Nors ir įsikūręs gana toli link šiaurės, šis regionas dėka Golfo srovės pasižymi gana švelniu jūriniu klimatu netgi žiemą. Vienas dalykas, ką tikrai galima pažadėti atvykusiam į Bergeną, tai – lietus. Debesys nuo Atlanto, susidūrę su kalnais pakrantėje, dosniai dalija nešamą vandenį.Vietiniai gyventojai juokauja, kad pas juos lyja 300 dienų per metus ir jie, beje, yra beveik teisūs. Faktai teigia, kad per metus krituliai krenta maždaug 213 dienų. Turbūt dažnam pašiurps oda išgirdus, kad 2007 m. sausio 21 d. čia užfiksuotas naujas rekordas – krituliai krito 84 dienas iš eilės. Palyginimui pasakysime, kad taip buvo sumuštas senasis rekordas, pasiektas 1975 m. – 59 dienos. Nekeista, kad vietiniai į lietų žiūri kaip į savaime suprantamą dalyką.Krenta į akis, kad palyginti mažai kas naudojasi skėčiais, o apranga patogiai pritaikyta labai greitai ir dažnai orų kaitai. Miesto centre, ilgiau pabuvus, nebestebina spalvingus guminius botus ir neperšlampamus apsiaustus su kapišonais dėvintys bergeniečiai. Iš kitos pusės, nelepinami saulės, jie stengiasi išnaudoti kiekvieną galimybę pasidžiaugti jos spinduliukais. Atšilus orui ir nušvitus, net spalio pabaigoje mieste vietiniai gulinėja išsirengę prieš nedažną svečią – saulę. Beje, Bergenas – šilčiausias miestas Norvegijoje.


Bergenas yra tarsi įspraustas tarp kalnų ir jūros, todėl daugybė namų sutūpę šlaituose. Vakare, sutemus, jo šlaitai mirguliuoja spalvingomis švieselėmis – nepamirštamas vaizdas.


Miesto pakrantė taip pat maksimaliai išnaudojama, laisvo priėjimo prie kranto mieste praktiškai nėra. Kai kurie namai tiesiog kybo virš vandens.


Viena pagrindinių miesto įžymybių – į Unesco paveldo sąrašus įtrauktas spalvingas medinis senamiestis, vadinamas Bryggen, kuriame 400 metų dominavo garsieji Hanzos pirkliai. Ši senamiesčio dalis daug kentėjo nuo gaisrų ir buvo atstatyta tik po paskutinio gaisro 1955 m. Šiuo metu jį sudaro 62 pastatai, tarp kurių galima romantiškai klaidžioti siaurais praėjimų labirintais.


Dalis kvartalo grindinio – medinis. Patalpos pastatuose daugiausiai pritaikytos turistų poreikiams. Paradinė šių medinukų pusė atsisukusi į įlanką, kur švartuojasi ne tik jachtos ir nedideli motorlaiviai, bet ir didžiuliai turistiniai laivai, pribloškiantys savo dydžiu, kai stovi prie krantinės siauroje įlankoje per keliasdešimt žingsnių nuo senamiesčio pastatų. Savaitgaliais beveik visa įlanka būna užpildyta įvairiausiais laiveliais.


Čia pat ir visame pasaulyje garsus žuvų turgus – Fisketorget, veikiantis nuo 1276 m. Čia prekystaliai linksta nuo šviežių ir sūdytų jūros bei gėlavandenių žuvų ir kitų jūros gėrybių – lašišų, krevečių, krabų, omarų, jūros velnių. Galima būtų vardyti ir vardyti, akys raibsta nuo pasirinkimo gausos. O kur dar ūkininkų siūlomi produktai – nuo sūrių iki gardžiausių kepinių.


Tiesiai iš miesto centro moderniu funikulieriumi galima pasikelti į artimiausią iš Bergeno kalvų – 320 metrų aukščio Fløyen – iš kur atsiveria nuostabūs vaizdai į apačioje besidriekiantį miestą.Ištvermingesni (o taip pat ir taupesni) ryžtasi šį kalną įveikti ir pėsčiomis.Kokiu būdu bepasiektumėte viršūnę, vaizdai išties kerintys.Tokiu būdu lipant vingiuotomis gatvelėmis ir laiptais galima pamatyti, kaip taupiai ir išradingai norvegai išnaudoja gyvenamą erdvę ir kokių pastangų reikalauja įsikūrimas kalvų šlaituose.


Kiek toliau nuo centro yra dar viena kalva – Ulriken, į kurią taip pat kelia lynų kelias, o iki jos papėdės galima nuvažiuoti spalvingu turistiniu autobusu. Vėlgi, turint laiko, nemažiau įdomu ten pat nusigauti pėsčiomis ir pamatyti dar daugiau kvapą gniaužiančių panoraminių vaizdų.



Šaltinis: http://norvegu24.lt/


Naujienos 18. December - Tarp mūsų mergaičių




Pagalba Norvegijoje pristato populiariausių Lietuvoje komedijų „Tarp mūsų, berniukų...“ ir „Klasės susitikimas. Berniukai sugrįžta!“ režisieriaus komediją apie dailiąją lytį.



MiestasDataLaikasNuoroda bilietams
Askim18.01 21.30
Pirkti bilietus
Asker
18.01 
21.15
Pirkti bilietus
Bergen 19.0118.00 Pirkti bilietus
Drammen 18.01 
21.00 Pirkti bilietus
Grimstad20.01 16.00 Pirkti bilietus
Halden
20.01 
16.30 Pirkti bilietus
Haugesund
19.0118.00 Pirkti bilietus
Horten
18.01 
21.15
Pirkti bilietus
Kristiansund
18.01 
19.45 Pirkti bilietus
Oslo 20.01 
18.00
Pirkti bilietus
Stavanger
18.01 
21.00
Pirkti bilietus
Trondheim
20.01 
16.00 Pirkti bilietus
Trømso
24.02
17.00   Pirkti bilietus
Ålesund Løvenvold
18.01 
21.15
Pirkti bilietus








Juk visiems smalsu, apie ką kalba moterys, kai jų negirdi vyrai!.. O jeigu tos moterys dar tokios žavios ir tokios plepios, patikėkite, jos tikrai turi ką pasakyti!

Visa ši istorija prasidėjo nuo nekalto sumanymo: šešios geros draugės nusprendė smagiai ir jaukiai praleisti savaitgalį užmiesčio SPA centre. Juk nedažnai pasitaiko galimybė šitaip visoms susibėgti.

Susitikimo nekantriai laukia visa šešeriukė – juk jos artimos dar nuo studijų „Pedagoginiame“ laikų. Tačiau nuo tų laikų tęsiasi ne tik draugystė, bet ir nuoskaudų šleifas, kuris, matyt, ir vėl pakiš koją.

O gal šįkart vis dėlto pasiseks be moteriškų pykčių? Gal Daiva (M. Valiukaitė), kurios nė viena pernelyg nemėgsta, iškeliaus anksčiau į pasimatymą su savo išrinktuoju, o likusios draugės kaip reikiant atsipalaiduos? Tiesa, vertėtų paminėti, kad Daiva vienintelė iš moterų turi antrąją pusę ir planuoja vestuves. Bet juk laukiasi ne Daiva, o Goda (I. Stasiulytė).

Nerūpestingu turėjęs būti savaitgalis netrukus virsta tikru nesusipratimu, keliančiu grėsmę senai draugystei. Kasdieniai pokalbiai apie visoms moterims aktualius dalykus (vyrus, amžių ir viršsvorį) netrukus perauga į skaudžias išpažintis, kaltinimus ir pagiežą. Bet kas ten supaisys tą moteriška draugystę... Veikiausiai ji tiesiog neįmanoma be pavydo, pykčių ir intrigų. Lygiai kaip be tarpusavio supratimo ir gebėjimo atleisti. Kas nugalės ar senos nuoskaudos ar moteriškas solidarumas ir draugystė?

Žinoma, „Tarp mūsų, mergaičių...“ subalansuotas moterims (ypač „Sekso ir miesto“ gerbėjoms), tačiau filmą privalo pamatyti ir vyrai. Ir ne vien smalsumo vedami, kad išgirstų ką tos moterys kalba, kai jų nėra šalia.


Žanras: Komedija, lietuviškas
Sukurta: Lietuva
Trukmė: 1h 30 min
Cenzas: Žiūrovams nuo 18 metų



Filmas lietuvių kalba, be subtitrų.

Režisierius: Kęstutis Gudavičius

Vaidina: Ineta Stasiulytė, Rimantė Valiukaitė, Gabriele Malinauskaitė-Rudzienė, Emilija Latėnaitė-Beliauskienė, Aušra Štukytė, Rasa Marazaitė.


Rėmėjas

"Pagalba Norvegijoje":

  • Buhalterinės paslaugos
  • Mokesčių grąžinimai
  • Išmokos iš NAV

Pagalbanorvegijoje.com