Mokslas Norvegijoje

Vaikų švietimas

Vaikų darželiai

Savivaldybė yra atsakinga už vaikų darželius. Jei norite vesti savo vaiką į darželį, užpildykite paraišką, kurią gausite darželyje ar savivaldybėje. Kainos ir priėmimo taisyklės įvairiuose darželiuose gali būti skirtingos. Tai neturėtų kainuoti daugiau nei 2,750 NOK. Priėmimas dažniausiai vyksta vieną kartą per metus.


Daugiau informacijos sužinosite susisiekę su savivaldybe, kurioje gyvenate. Vaikai iki šešerių metų gali lankyti  valstybinius arba privačius vaikų darželius. 

Mokyklos

Norvegijoje vaikai į mokyklą pradeda lankyti nuo šešerių metų. Mokslas yra nemokamas. Pagrindinė mokykla baigiama po dešimties metų. Jaunuoliai nuo 16 iki 19 m. amžiaus lanko vidurinę mokyklą. Čia visiems suteikiami profesiniai sugebėjimai ir jie paruošiami stojimui į universitetą. Visi užsieniečių vaikai turi teisę į išsilavinimą. Informaciją apie mokyklas rasite savo gyvenamosios vietos savivaldybės (kommune)  internetiniame puslapyje, tarkim www.oslo.kommune.no.


SFO (Skolefritidsordning/ Užklasinės veiklos centrai)

Vaikai, lankantys pirmą – ketvirtą klasę,  gali eiti į užklasinius priežiūros centrus prieš ar po pamokų (nuo 7 h iki 17 h). Čia jie piešia, skaito arba ruošia namų darbus prižiūrimi suaugusiųjų. Jei vaikai dar nekalba norvegiškai, jie mokomi atskirai tol, kol galės lankyti mokyklą norvegų kalba su kitais vaikais. 


Vaiko integravimas

Parengė Daina Bogdanienė


Norvegijoje visose mokyklose visi dalykai dėstomi valstybine – norvegų – kalba. Čia taip pat veikia keletas tarptautinių mokyklų, kur dėstoma kitomis kalbomis – pvz. anglų ar prancūzų, ir jos yra mokamos. Siekiant integruoti kitatautį ir nemokantį norvegų kalbos mokinį į mokyklos gyvenimą Norvegijoje, jam gali būti skirtas gimtosios kalbos mokytojas (Tospråklig lærer). Tai dažniausiai yra lietuvis (-ė), kurio užduotis yra dalyvauti su mokiniu norvegiškose pamokose ir padėti jam suprasti mokyklos tvarką ir reikalavimus. Ši priemonė yra taikoma tik tam tikrą laiką, kol mokinys pakankamai išmoksta norvegų kalbą ir gimtosios kalbos mokytojo pagalba jam nebereikalinga.


Vaikų darželiuose ši paslauga, deja, nėra siūloma.


Daugiau informacjos apie tokio mokytojo funkcijas: http://www.flyktningbarn.no/morsmalslaerer.html


Daina Bogdanienė

Darbo inspekcijos ir Paslaugų centro užsieniečiams konsultantė

www.sua.no

www.arbeidstilsynet.no

daina.bogdaniene@arbeidstilsynet.no

tel.: + 47 912 47 675


Klausimas i mūsų skaitytojos

Vyras atsidarė savo vieno žmogaus firmą Norvegijoje ir norėtume visi ten persikraustyti. Turime du vaikus 13 ir 17 metų. Dėl trylikamečio esu rami, bet ar galės Norvegijoje mokytis vyresnysis (Lietuvoje baigs 10 klasę). Ar priims jį į jų videregående mokyklą, ar turės grįžti į dešimtą klasę. Ačiū už atsakymą. 


Atsakymas 


Visi vaikai Norvegijoje privalo 10 metų lankyti mokyklą. Pirmieji 10 metų Norvegijos mokykloje vadinami pagrindine mokykla. Visas valstybinis mokymas pagrindinėje mokyloje yra nemokamas. 

Pagrindinė mokyklą padalinta į du lygius. Pirmieji pagrindinės mokyklos 7 metai (1-7 klasės) vadinami vaikų mokykla (barneskole), o trys sekantys metai (8-10 klasės)  vadinama jaunimo mokykla (ungdomskole). Pagrindinės mokyklos mokiniai, kurių gimtoji kalba yra ne norvegų ar samių, turi teisę į papildomą norvegų kalbos mokymą. Ta teisė galioja iki tada, kol mokinys taip gerai išmoksta norvegiškai, kad jis/ji gali sekti įprastas pamokas. 

Mokiniai, negalintys įsisavinti įprasto mokymo, turi teisę į specialų mokymą. Tai galioja nepriklausomai nuo priežasties, dėl kurios šis mokymas reikalingas.

Jaunuoliai, baigę pagrindines mokyklas ar atitinkamas kitas mokyklas, turi teisę į tolimesnį (vidurinį) išsilavinimą. 
Tolimesnis vidurinis mokymas yra nemokamas, bet mokiniai gali būti paprašyti padengti išlaidas būtinoms mokslo priemonėms. 

Mokiniai, studijuojantys vidurinėse mokyklose ir turintys kitą gimtąją kalbą, nei norvegų ar samių, turi teisę į papildomą norvegų kalbos mokymą. Ta teisė galioja iki tada, kol mokinys taip gerai išmoksta norvegiškai, kad jis/ji gali sekti įprastas pamokas. 

Mokiniai, negalintys įsisavinti įprasto mokymo, turi teisę į specialų mokymą. Tai galioja nepriklausomai nuo priežasties, dėl kurios tai reikalinga. Mokiniai turintys teisę į specialų mokymą, turi teisę gauti dvejus papildomus vidurinio mokymo metus. Tas pats gali galioti mokiniams, kuriems reikalingas papildomas norvegų kalbos mokymas.

Vidurinis bendrasis išsilavinimas Norvegijoje nėra privalomas, tačiau visi asmenys, legaliai gyvenantys Norvegijoje, turi į jį teisę. Todėl kai Jūs tapsite legaliais Norvegijoe gyventojais, reikėtų  kreiptis į mokyklą pagal Jūsų registracijos Norvegijoje vietą ir išsiaiškinti, kokias programas ta mokykla galėtų taikyti užsieniečiui, t.y. Jūsų sūnui,  nekalbančiam norvegų kalba, kuris norėtų įgyti tolimesnį (vidurinį) išsilavinimą Norvegijoje.


Į visus klausimus atsako:

Daina Bogdanienė

Darbo inspekcijos ir Paslaugų centro užsieniečiams konsultantė

www.sua.no

www.arbeidstilsynet.no

daina.bogdaniene@arbeidstilsynet.no

tel.: + 47 912 47 675






Naujienos 05. May - Filmas "Purpurinis rūkas"

 Miestas  Data Laikas  Nuoroda bilietams
 Oslo 24.05 19.45 Pirkti bilietus
 Lillestrøm 24.05 20.00 Pirkti bilietus
 Sandefjord 26.05 15.00 Pirkti bilietus
 Skien 24.05 20.00 Pirkti bilietus
 Stavanger 25.05. 19.00 Pirkti bilietus
 Sotra 24.05 20.00 Pirkti bilietus
 Moss 24.05 20.00 Pirkti bilietus
 Ålesund 24.05 20.00 Pirkti bilietus



Žanras: Drama, lietuviškas
Režisierius: Raimundas Banionis
Trukmė: 1h 46 min
Cenzas: N-18
Kalba: Lietuvių, su angliškais subtitrais

Režisierius: Raimundas Banionis („Mano mažytė žmona“, „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“, „Šešiolikmečiai“, „Neatmenu tavo veido“)

Scenarijus: Raimundas Banionis, Renata Šerelytė

Vaidina: Severinas Norgaila, Giedrė Mockeliūnaitė („Kerol“, „Nudegęs“), Tadas Gudaitis, Vidas Petkevičius („Emilija iš Laisvės alėjos“, „Pasipriešinimas“, „Tadas Blinda. Pradžia“, „Moteris ir keturi jos vyrai“, „Valentinas už 2rų“), Arūnas Storpirštis („Dėdė, Rokas ir Nida“, „Miegančių drugelių tvirtovė“, „Nebūsiu gangsteris, brangioji“), Arkadijus Vinokuras ir kiti.


Naujas Raimundo Banionio filmas – istorinė drama „Purpurinis rūkas“ – pasakoja apie sudėtingą mūsų istorijos laikotarpį. Vienas lietuviško kino grandų Raimundas Banionis sugrįžta su nauju filmu, kurio idėją širdyje nešiojosi dvidešimt metų. Felikso Rozinerio apsakymo motyvais sukurta juosta „Purpurinis rūkas“ pasakoja sudėtingą Lietuvos žydo Jozefo, partizanų vado Vlado ir jų abiejų mylimosios Janės istoriją.
Besibaigiant karui, iš tremties Rusijoje Jozefas grįžta į Lietuvą. Nors ir išvengus tragiško tėvų likimo, Jozefo laukia savi išbandymai. Lietuvoje šeimininkaujantys rusai priverčia vaikiną tapti jų agentu, tą patį padaro ir miškuose besislapstantys partizanai. Vienintele rūsčios kasdienybės prošvaiste Jozefui tampa jo buvusiuose namuose gyvenanti mergina Janė, kurią vaikinas pamažu įsimyli. Tik šis jausmas, deja, yra vienpusis – Janės širdį jau užkariavęs partizanų vadas Vladas. Tas pats, kuris, pasak gandų, yra kaltas dėl Jozefo tėvų mirties.


Vieno milicijos reido metu Vlado kuopelė patiria nemažų nuostolių, o Vladas dėl to kaltina Jozefą. Tačiau netikėtas įvykių posūkis viską apverčia aukštyn kojom: Jozefas tampa vieninteliu žmogumi, galinčiu padėti Vlado mylimajai Janei ir jų dar tik gimsiančiam vaikeliui.


Praėjus daugybei metų, Izraelyje gyvenantis Jozefas gauna kvietimą į Lietuvos teismą liudyti Vlado byloje. Vyrui iškyla dilema: pasakyti tiesą ir taip pasmerkti savo mylimosios teisėtą sutuoktinį, ar pameluoti ir išgelbėti tikrąjį tėvą vaiko, kurį Jozefas užaugino kaip savą.


Kadangi filmo siužetas vystosi skirtingose laiko linijose, tuos pačius herojus vaidina skirtingi aktoriai. Tarp jų – ne tik didžiulę patirtį sukaupę Vidas Petkevičius, Arūnas Storpirštis, Arkadijus Vinokuras, bet ir talentingi jaunosios kartos atstovai Severinas Norgaila, Giedrė Mockeliūnaitė, Tadas Gudaitis ir kiti.
Filme pasakojama istorija primins skaudų mūsų šalies istorijos tarpsnį, o sudėtingos moralinės dilemos privers susimąstyti apie absoliučių kategorijų ir etikečių klijavimo beprasmiškumą.